Kėdainių krašte gyvos tradicijos ir toliau buria žmones į prasmingas, jaukias ir muzikos kupinas šventes. Šėtoje surengta tradicinė folkloro šventė „Susibėgę į klėtelę“ šiemet dovanojo ypatingą bendrystės, dainų ir lietuviškų tradicijų puoselėjimo šventę.
Renginį melodingai pradėjo Kėdainių muzikos mokyklos kanklininkės. Skambant kanklių muzikai prasmingai paminėti Kanklių metai – dar kartą prisiminta, kokią ypatingą vietą lietuvių kultūroje užima šis tradicinis instrumentas.
Nuo pirmųjų iki paskutinių renginio akimirkų salėje tvyrojo jauki ir džiugi nuotaika. Scenoje skambėjo lietuvių liaudies dainos, muzikavo ir tradicijas pristatė įvairūs folkloro kolektyvai. Ypač gera buvo matyti skirtingų kartų atlikėjus – nuo pačių jauniausiųjų iki garbaus amžiaus dainininkų. Tai gyvas įrodymas, kad mūsų krašto tradicijos yra gyvos, mylimos ir perduodamos iš kartos į kartą.
Šventėje susitiko meistriški, savo krašto kultūrą ir tradicijas puoselėjantys kolektyvai bei jų vadovai. Tarp jų – ir Kėdainių krašto kultūros premijos laureatės Ona Auškalnienė, Jūratė Gudliauskienė bei Regina Lukminienė. Jų ilgametė veikla ir atsidavimas folklorui yra svarbus indėlis saugant bei puoselėjant mūsų krašto kultūrinį paveldą.
Ypatingu svetingumu šventės dalyvius pasitiko šeimininkai – Šėtos kultūros centro folkloro ansamblis „Sidabrinė gija“, vadovaujamas Artūro Rušos. Šis kolektyvas ne tik subūrė folkloro mylėtojus, bet ir sukūrė atmosferą, kurioje kiekvienas jautėsi laukiamas ir savas.
Šventės metu netrūko ir asmeniškų, šiltų akimirkų. Viena jų – renginį energingai vedusios Onos Auškalnienės gimtadienio staigmena. Skambant dainai, Ona buvo pasveikinta gražios asmeninės šventės proga. Šis netikėtas sveikinimas tapo dar vienu jaukiu vakaro akcentu, priminusiu, kad folkloras – tai ne tik dainos ir muzika, bet ir žmonės, jų ryšys, bendrystė bei gebėjimas kartu džiaugtis.
O tikruoju šventės kulminaciniu momentu tapo visų kolektyvų sugrįžimas į sceną bendrai dainai. Skirtingi balsai susiliejo į vieną skambesį, o scenoje susibūrę atlikėjai simboliškai parodė, kokia stipri ir draugiška yra Kėdainių krašto folkloro šeima.
„Susibėgę į klėtelę“ – tai ne tik renginys. Tai susitikimas, kuriame atgyja mūsų protėvių dainos, melodijos ir papročiai, kuriame patirtimi dalijasi skirtingos kartos ir kuriame tradicijos tampa gyva šiandiena. Tokios šventės primena, kad kultūra gyvuoja tol, kol ja dalijamės, ją dainuojame, grojame, perduodame ir saugome.
Nuoširdžiai dėkojame visiems kolektyvams, jų vadovams, muzikantams, dainininkams, šventės svečiams ir visiems, kurie savo buvimu prisidėjo prie šios gražios tradicijų šventės.
Tegul mūsų dainos skamba, tradicijos gyvuoja, o susitikimai „klėtelėje“ ir toliau suburia mus į vieną didelę, šiltą ir dainingą šeimą.
