Tik taškas ir brūkšnelis – ir gimsta margutis. Aplink trumpam nutyla pokalbiai, susikaupimas persikelia į rankas, o paprasti judesiai virsta mažais meno kūriniais. Tokia ypatinga nuotaika vyravo Šėtos kultūros centre, kur susibūrė bendruomenė kūrybai, tradicijoms ir bendrystei.
Renginio metu dalyviai išbandė vieną seniausių lietuviškų papročių – margučių marginimą vašku. Vieniems tai buvo malonus prisiminimas iš vaikystės, kitiems – pirmasis susidūrimas su šiuo kruopštumo ir kantrybės reikalaujančiu menu. Tačiau visus vienijo bendras tikslas – sukurti savitą, rankų šiluma alsuojantį margutį.
Užsiėmimą vedė etnologė Ingrida Stundžė, kuri ne tik supažindino su marginimo technikomis, bet ir atskleidė šios tradicijos simboliką bei reikšmę lietuvių kultūroje. Šiltas bendravimas ir įkvepiantis pasakojimas leido dalyviams giliau pajusti ryšį su tautiniu paveldu.
Tokie susitikimai primena, kad tradicijos gyvos tol, kol jas puoselėjame ir perduodame vieni kitiems. Margučių marginimas tapo ne tik kūrybine veikla, bet ir bendrystės akimirka, sujungusia skirtingas kartas.
Artėjant Šv. Velykoms, ši patirtis įgavo dar gilesnę prasmę – su šviesa širdyse ir pačių kurtais margučiais bendruomenė pasitiko šventes, kupinas jaukumo, šilumos ir prasmingų tradicijų.
