Birželio 14 d., minint Gedulo ir vilties dieną, Šėtos bendruomenės atstovai susibūrė prasmingam atminties pagerbimui. Kartu su Šėtos kultūros centro, Šėtos seniūnijos atstovais ir Šėtos gimnazijos istorijos mokytoja Audrone Pečiulyte buvo aplankyta mūsų krašto atminties vieta – Šėtos kapinės.
Prie kryžiaus tremtiniams uždegtos atminties žvakelės ir padėtos gėlės tapo pagarbos ženklu visiems, kurie patyrė tremties ir netekčių skausmą. Susikaupimo akimirką lydėjo prisiminimai apie žmones, kurių gyvenimus negrįžtamai pakeitė okupacijos ir trėmimai.
Istorijos mokytoja Audronė Pečiulytė dalijosi sukrečiančiais tremtinių likimų pasakojimais, primindama skaudžius Lietuvos istorijos puslapius. Ji kvietė susirinkusiuosius nepamiršti šių įvykių reikšmės ir perduoti istorinę atmintį ateities kartoms.
Gedulo ir vilties diena – tai ne tik prisiminimas apie netektis, bet ir pagarba žmonių stiprybei, tikėjimui bei vilties išsaugojimui net sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis. Tokie susibūrimai padeda išlaikyti gyvą istorinę atmintį ir ugdo atsakomybę saugoti laisvę, kuri šiandien yra viena didžiausių mūsų vertybių.
